- tvirtapilė
- tvirtãpilė sf. (1) Š, NdŽ, KŽ; L, LL35, Rtr, Jš psn. tvirtovė: Didysis Lietuvos kunigaikštis sumanė pasistatydinti tokią tvirtapilę, kad joki priešininkai negalėtų jos paimti Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
tvirtapilė
Look at other dictionaries:
tvirtapilis — sm. žr. tvirtapilė: Senas, apgriuvęs dvaro bokštas savo dantyta viršūne primena senovės tvirtapilį rš. Lietuviai prieš ordeną išstato savo tvirtapilį Vėliavą P.Klim … Dictionary of the Lithuanian Language
